Kiekvieno pareiga – rūpintis savo sveikata

SVEIKATA PAGAL VALANDAS

Didžiausią įtaką žmogui turi paros bioritmai, todėl itin svarbu per darbo dieną  dėmesingai stebėti savo sveikatos būklę. Nes žinias apie paros bioritmus galima panaudoti tam, kad išvengtumėte streso ir per didelių krūvių pasekmių.

7–9 valanda – skrandžio aktyvumo metas

Rytą dera pradėti pusryčiais, kuriems tiks visų rūšių košės, vaisiai ir daržovės. O štai riebaus, kaloringo maisto derėtų atsisakyti. Mat rytais apykaitos procesai audiniuose būna sulėtėję – dėl tos pačios priežasties veidas gali būti paburkęs, patinęs.

v  Tokiomis valandomis reikėtų vengti fizinių krūvių, nes šiuo paros metu širdies smūgio tikimybė būna 70 procentų didesnė.

v  Rytinė cigaretė susiaurina kraujagysles labiau nei bet kuriuo kitu paros metu.

9–11 valanda – blužnies ir kasos aktyvumo metas

Sotūs pusryčiai, suvalgyti po 9 valandos, apsunkina skrandį ir sukelia nuovargio jausmą, nes kaip tik tuo metu skrandis ilsisi. Taip pat šiuo paros metu nereikėtų valgyti saldumynų, nes kai kraujyje padaugėja cukraus, kasa pradeda aktyviai darbuotis, kad jį sumažintų. Dėl to labai greitai užplūsta silpnumo jausmas.

v  Šiomis ryto valandomis puikiai veikia trumpalaikė atmintis, gerai skaičiuojama.

v  Įdomiausia tai, kad tas dvi paros valandas žmogus yra jautriausias kritikai ir abejingumui.

11–13 valanda – širdies aktyvumo metas

Smegenų darbas produktyviausias – tai geriausias metas atsakingiems sprendimams priimti, intelektualiai veiklai, dalykinėms deryboms.

13–15 valanda – plonojo žarnyno aktyvumo metas

Širdies veikla ir medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, organizmo apsauginės funkcijos susilpnėja. Aktyviai dirba tik plonasis žarnynas, maisto virškinimo procese patiriantis pagrindinį krūvį. Tai geriausias metas pietums, nes itin sėkmingai virškinamas ir pasisavinamas baltyminis maistas.

v  Aktyvuojasi pojūčių organai, užuojautos jausmas, supratingumas. Paaštrėja rega ir klausa.

15–17 valanda – šlapimo pūslės aktyvumo metas

16 valandą nepakenks suvalgyti šį tą saldaus – būtent šiuo paros metu kasa gamina daugiausia insulino, mažinančio cukraus kiekį organizme.

Tokiu laiku ir iki pat 19 valandos naudinga daug gerti, nes tai metas, kai šlapimo pūslės aktyvumo fazę keičia inkstų veiklos suaktyvėjimas.

v  Gerai veikia ilgalaikė atmintis: nesunku prisiminti seniai pamirštus įvykius arba įsiminti reikiamą informaciją.

v  Fiziniai krūviai ir mankšta būna itin veiksmingi – sportininkai tokiu paros metu gali pasiekti puikių rezultatų.

17–19 valanda – inkstų aktyvumo metas

Idealus laikas vakarienei. Tačiau neverta valgyti mėsos ir riebaus maisto – jie ilgai virškinami, todėl tampa papildomu krūviu kepenims ir tulžies pūslei.

v  Intelektinio aktyvumo pikas.

19–21 valanda – kraujotakos aktyvumo metas

Po 20 valandos organizmas praktiškai nebegamina virškinimo fermentų, todėl sunkus maistas nevirškinamas – jis pragulės skrandyje visą naktį.

Po 19 valandos geriau mažiau gerti – ypač prieš miegą.

Tokiu paros metu daugeliui vaikų geriausiai sekasi ruošti pamokas – net atsiranda susidomėjimas mokslais. Tai visai normalu ir susiję su suaktyvėjančia kraujotaka.

v  20 valandą geriau nesisverti, nes kaip tik tuo metu svarstyklės rodys didžiausią svorį.

v  Nuo šio meto iki pat ryto neturėtumėte surūkyti nė vienos cigaretės – organizmui nepaprastai sudėtinga naktį skaidyti nikotino nuodus.

21–23 valanda – energijos kaupimo metas

Sulėtėja visų organizmo procesų aktyvumas.

23–1 valanda – tulžies pūslės aktyvumo metas

Darbas naktinėse pamainose itin pavojingas žmonėms, turintiems bėdų dėl tulžies pūslės ir kepenų, nes abu šie organai praranda gamtos jiems skirtą laiką atsipalaiduoti ir dėl to patiria dar didesnius krūvius.

v  Susilpnėja protiniai gebėjimai, tampa sunkiau sutelkti dėmesį, todėl iš jokių mokslų tokiomis valandomis nebus naudos.

1–3 valanda – kepenų aktyvumo metas

Kepenys atsigauna ir valo organizmą tik naktinio miego metu.

v  Tai paros dalis, kai žmogaus darbingumas yra minimalus, nusilpsta rega, tampa sudėtingiau atskirti spalvas. Todėl nuo 2 iki 4 valandos ryto nederėtų sėstis prie automobilio vairo.

v  2 valandą mūsų kūnas tampa ypač jautrus šalčiui.

3–5 valanda – plaučių aktyvumo metas

Rūkantieji rytais paprastai kosti – tokiu būdu organizmas stengiasi atsikratyti kenksmingų svetimkūnių.

5–7 valanda – storojo žarnyno aktyvumo metas

Naudinga palaikyti sklandų storojo žarnyno darbą išgeriant stiklinę kambario temperatūros vandens arba suvalgius kelis džiovintus vaisius.

Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dovilė Balsytė

—————————

Ausims reikia natūralių gamtos garsų

Mūsų ausys kasdien sugeria tūkstančius įvairiausių garsų, kurie veikia savijautą, darbingumą, miegą. Miesto žmogaus ausis, pripratusi prie nuolatinio ūžimo ir triukšmo, vis labiau ilgisi natūralių garsų.

Kodėl kenkia?

Triukšmas gali pažeisti klausą, kai garsas yra labai didelis (daugiau nei 140 decibelų). Tokį garso lygį gali sukelti lėktuvų, motociklų motorai, sirenos, ginklų šūviai. Jei garso lygis nuolatos viršija 85 decibelus, maždaug po 5 metų gali susilpnėti klausa.

Lemia elgseną

Pastebėjote, kad vaikams darosi vis sunkiau susikaupti ir sutelkti dėmesį į vieną užsiėmimą? Triukšmas įsiterpia į kalbos suvokimą ir neigiamai veikia mokymosi procesą: „Nustatyta, kad dėl triukšmo neįsisavinama apie 25 procentai informacijos. Vaikams dėl triukšmo sutrinka dėmesys bei gebėjimas spręsti iškilusias problemas. Dėl išorinio triukšmo jiems sunkiai sekasi praktinės užduotys, naujų dalykų įsisavinimas, ypač kalbų mokymasis. Išorinis triukšmas chaotiškai veikia ir vaikų vidinį nusiteikimą, lemia neigiamą socialinę elgseną. Triukšmas gali sukelti agresiją, kai garsas viršija 80 dB(A) – tai statybų, signalizacijos, garsios muzikos keliami garsai.

Priimtini garsai

Norėdami išsaugoti gerą savijautą ir darbingumą visą dieną, nebūtinai turite užsidaryti ir atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio. Normalus, žmogui priimtinas triukšmas, yra toks, kuris netrukdo užmigti, neerzina ir leidžia normaliai dirbti. Nustatyta, kad nakties metu triukšmas nesutrikdo miego, jei garso lygis gyvenamosiose patalpose neviršija 30 dB(A). Tai lapų šnarėjimo sukeliamas garsas ir jo žmogaus ausis beveik negirdi. Gyvenamosiose teritorijose dieną garsas neturi viršyti 55 dB(A) (įprastinės kalbos keliamas triukšmas). Esant tokiam triukšmui, gerai jausitės ir jūs, ir aplinkiniai.
Nukenčia vaikai

Triukšmo ir išorinio chaoso pasekmes dažniausiai patiria vaikai. Suaugusieji per ilgą laiką pripranta dirbti nemalonius pojūčius sukeliančioje aplinkoje, tačiau vaikams tai ypač sudėtinga. Augdami aplinkoje, kur nuolat rėkiama ir baramasi, vaikai ne tik ugdo netinkamus bendravimo įgūdžius, bet ir dažniau susiduria su sveikatos problemomis. Nuolatinis triukšmas sukelia vaikui stresinę reakciją, padažnėja širdies ritmas, padidėja hormonų išsiskyrimas ar netgi sulėtėja vaiko vystymasis.

Įdomybės apie ausis…

• Ausies viduje yra apie 25 000 ląstelių, reaguojančių į garsą.

• Iš viso žmogus skiria 3 – 4 tūkstančius įvairių aukščių garsus.

• Ausis gali priimti garso dažnį, esantį tarp 16 ir 20 000 hercų.

• Sulaukus 35 metus, garso aukščiausia riba nukrinta iki 15 000 hercų.

Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė D. Balsytė remiantis informacija iš tinklalapio www.manosveikata.lt/

 

 

 

————————————————–

SVEIKA MITYBA – tai organizmo aprūpinimas visomis jam reikalingomis medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais bei mineralais) ir energija idealiam svoriui ir funkcionalumui palaikyti. Pagrindiniai netinkamos mitybos padariniai – antsvoris, nutukimas arba priešingai – organizmo nualinimas, anoreksija. Sveika mityba sumažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Su maistu žmogus gauna įvairių cheminių junginių.

Vienus organizmas panaudoja ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitus – energijai gauti, dar kitus – medžiagų apykaitai reguliuoti. Labai svarbu, kad su maistu gautume visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas, kurių kiekis patenkintų organizmo poreikius. Antraip, dėl mitybos pažeidimų galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mityba turi būti pilnavertė ir racionali.

PAGRINDINIAI SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI:
SAIKINGUMAS. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
ĮVAIRUMAS. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes tada su maistu organizmas gauna daugiau reikalingų maistinių medžiagų.
SUBALANSUOTUMAS. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

 SIEKIANT, KAD MITYBA BŪTŲ SVEIKA, BŪTINA:

  • Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą;
  • Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, šviežių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną);
  • Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25);
  •  Mažinti riebalų vartojimą, gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais;
  • Taip pat rekomenduojama riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį);
  • Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti saldžius gėrimus, saldumynus;
  • Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste neturi būti didesnis kaip 5 g. Patariama vartoti joduotą druską;
  • Valgyti reguliariai ir gerti pakankamai skysčių, ypač vandens;
  • KASDIEN AKTYVIAI JUDĖTI!

Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas – tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą.