Bakterijos – labai paprastos sandaros vienaląsčiai organizmai. Jų galime sutikti vandenyje, dirvožemyje, ore. Taip pat bakterijų sutinkame ir ant žmogaus odos, burnos ertmėje ar net žarnyne.
Dauguma bakterijų – 1-2 μm dydžio, todėl žmogaus akis vienos bakterijos matyti negali, tačiau jų kolonijas patyrinėti tikrai įmanoma. O kaip?
Norėdami atpažinti ir ištirti bakterijas mokslininkai turi jų užsiauginti. Tam naudojamos specialios mitybinės terpės. Mikrobiologas išsiviręs mitybinę terpę supilsto ją į Petri lėkšteles. Vėstant terpė sustingsta. Tada mokslininkas paima tepinėlių nuo įvairių paviršių ir terpėje „pasėja“ bakterijų. Tokią terpę laiko keletą dienų tam tikroje temperatūroje. Palankiomis aplinkos sąlygomis bakterijos greitai dauginasi ir mitybinės terpės paviršiuje susidaro jų kolonijos. Patyręs specialistas pagal kolonijų spalvą, formą ar pačios terpės pokyčius gali nustatyti bakterijų rūšį.
Pagrindinė mitybinių terpių sudedamijo dalis – agaras. Tai į drebučius panaši iš jūrų dumblių išskiriama medžiaga. Taip pat į mitybines terpes įeina ir Luria-Bertani (LB) maistiniai milteliai, sacharozė bei vanduo.
Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos 7-ų klasių mokiniai tapo mikrobiologais ir augino bakterijas nuo įvairių paviršių: pirštų pagalvėlių, burnos ertmės, klasės grindų, suolo, telefono ekrano, apsauginės kaukės, rankenų ir oro.
Buvo smagu stebėti, kaip bakterijų kolonijos sukelia nuostabą. Užaugintas bakterijas patyrinėjo ir 2 C klasės mokinukai, kurie buvo supažindinti su bakterijų reikšme mūsų organizmui, kaip galima saugoti save, kad jų neprisidaugintų per daug ir nesukeltų ligas.
Atliktas tyrimas parodė, kad šie maži organizmai supa mus nuolatos ir visur, kur beeitume.
Mokytoja Jurgita Bakienė
