Būtina žinoti

 Maistas         Nukrito maistas ant grindų?

Greičiausiai ne kartą teko girdėti, kad jei nukritusį maistą spėsime pakelti per kelias sekundes, jam tikrai nieko neatsitiks, t. y. galėsime valgyti ir mėgautis be jokios baimės, pamiršti bakterijų antpuolį. Ar tai tiesa?

Mokslininkai tikina, kad bakterijos ant numesto maisto atsiduria nedelsiant, ir laikas čia neturi esminės įtakos.

Kaip teigia mokslininkai, maistui būnant ant žemės ilgiau nei 5 sekundes, labiausiai nuo laminato ar plytelių į drėgnus maisto produktus linkę patekti Esherichia coli ir auksinis stafilokokas. Rečiausiai į maisto produktus bakterijos patekdavo nuo kiliminių paviršių.

Nukritęs ant kiliminio paviršiaus maistas laikosi ant pluošto skaidulų, todėl pilnai su paviršiumi nekontaktuoja, ne taip kaip nukritus ant plytelių ar laminato. Žmonės galvoja, kad per tas penkias sekundes bakterijos tiesiog nespėja patekti ant maisto.

Kuo daugiau laiko praeina maistui nukritus ant žemės, tuo daugiau bakterijų susikaupia. Pavyzdžiui, makaronams nukritus ir susilietus su grindimis, bakterijos spėja kolonizuotis, todėl keliamuose nuo žemės makaronuose kartu jau būna ir bakterijos.

Vis dėlto mokslininkai skatina atsižvelgti į tyrimo rezultatus ir atsisakyti mėgautis maistu, nukritusiu ant žemės. „Ant žemės nukritusių produktų valgymas gali būti palygintas su važinėjimu neprisisegus saugos diržų. Kai kurie jaučiasi saugūs visą gyvenimą, tačiau niekada negali žinoti, kas gali nutikti.“

Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė D.Balsytė

——————————————————————————————————————————————————

Kaip atpažinti epilepsiją ir padėti jos ištiktam žmogui

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Tai viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 – vaikai.

Epilepsija serga įvairiausio amžiaus žmonės. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje – kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio. Kaip galėtumėm mes, šalia esantys, padėti tuo metu žmogui? Juk gyvybei grėsmę keliantis priepuolis gali netikėtai ištikti gatvėje, mokykloje…

™ Kaip atpažinti priepuolį?

Epilpsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas. Priepuolį sukelti gali virusinės infekcijos, oro pokyčiai, stresas, miego ir poilsio trūkumas, karštis, alkoholis, ryški ir mirganti šviesa.

Kad žmogų ištiko būtent epilepsijos priepuolis galime įtarti iš šių požymių: sąmonės praradimo, seilėtekio, kūno dalių ir veido traukulių, orientacijos sutrikimo, odos pokyčių (tampa lyg marmurinė). Jo metu gali sutrikti kalba, judesiai arba sąmonė, žmogus nereaguoja į supančią aplinką, o vėliau neatsimena tuo metu buvusių įvykių. Iš pradžių sutrinka kvėpavimas, iš burnos pasipila putos, kartais apsišlapinama.

™ Kaip pagelbėti?

Svarbiausia neišsigąsti, nepanikuoti ir išlikti ramiems. Pasirūpinkite, kad ligonis nesusižeistų – pašalinkite aštrius bei dūžtančius daiktus ar perneškite jį į saugią vietą, ką nors padėdami po galva paguldykite jį ant šono, atlaisvinkite rūbus (ypač prie kaklo), stebėkite, kad neužspringtų liežuviu ir į burną nekiškite jokių daiktų. Atminkite, jog nereikia trukdyti traukuliams ir žmogų laikyti ar bandyti jį gaivinti. Priepuoliui aprimus nepalikite žmogaus vieno, kuo galite jam pagelbėkite.“

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dovilė Balsytė

 

—————————————————————————————————————————————————————-

Vaikai, nesuvokdami mitybos pasekmių sveikatai, dažnai renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, saldumynus ar saldintus gėrimus. Būtina, kad vaikas sveikos mitybos įpročių būtų mokomas ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Labai svarbu vaikus įtraukti į maisto ruošimo procesą, kalbėtis ir diskutuoti apie mitybą.

NMVRVI specialistai, prisidėdami prie Europos sveikos mitybos dienos renginių, primena kaip pagerinti vaikų mitybos įpročius:

1. Valgyti įvairius maisto produktus

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Tačiau nėra nei vieno maisto produkto, kuriame galime rasti juos visus. Kad gauti visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, būtina valgyti maistingą ir įvairų maistą.

2. Skaičiuoti kalorijas

Būtina sužinoti kiek reikia kalorijų, kad galima būtų sėkmingai kontroliuoti savo svorį. Fizinis aktyvumas svarbus ne tik gražiai išvaizdai, bet ir gerai savijautai bei nuotaikai. Sportuodamas žmogus ne tik išeikvoja perteklines kalorijas, bet ir pagerina savo laikyseną, kaulai ir raumenys tampa stipresni, pagerinama širdies veikla bei išlaikomas normalus kūno svoris. Rekomenduojama kasdien judėti bent po 30 min.

3. Valgyti reguliariai ir būtinai pusryčiauti

Rekomenduojama dieną pradėti pusryčiais. Geriausiai tiks daug angliavandenių ir baltymų turintys produktai: košės, varškė, jogurtas, vaisiai, kiaušiniai. Valgyti reikia tris ar keturis kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius (ar pavakarius), pietus, vakarienę. Optimalus tarpas tarp valgymų – 5-6 valandos. Vakarieniauti likus maždaug dviem valandoms iki nakties miego. Nereguliarus valgymas 1-2 kartus dienoje kenkia sveikatai (gali atsirasti virškinimo sutrikimų).

4. Grūdiniai produktai – mitybos pagrindas

Daugiau nei pusę paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus. Šiuose produktuose yra ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, maistinių skaidulų, vitaminų (vit. C, B6, folio rūgštis) ir mineralinių medžiagų (K, Ca, Mg). Rekomenduojama dažniau valgyti visų grūdo dalių produktų – tai duonos produktai ir makaronai gaminami iš miltų, kurių sėlenos ir gemalas, o kartu su jais – ir taip naudingos maistinės skaidulos ir kai kurie vitaminai ir mineralinės medžiagos – yra nepašalinti.

 

5. Valgyti daugiau daržovių ir vaisių

Patariama valgyti įvairių daržovių ir vaisių bent 5 kartus per dieną (kartu su pagrindiniais valgymais arba užkandžiaujant). Galima rinktis šviežias ar šaldytas skirtingų spalvų daržoves: raudonas, oranžines ar tamsiai žalias. Rekomenduojama valgyti sezoninius vaisius, uogas ir daržoves, kai jie pigiausi, o skonis – pats geriausias. Per dieną reikia suvalgyti per 400 g vaisių ir daržovių (neskaitant bulvių). Daržovės ir vaisiai – vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Juose yra daug maistinių skaidulų ir mažai riebalų.

6. Pirmenybę teikti augaliniams riebalams

Riebalai – svarbus energijos šaltinis, tačiau jie turi gerokai didesnę energinę vertę nei baltymai ar angliavandeniai. Valgant riebų maistą yra didesnė persivalgymo tikimybė. Dažnai riebalų, ypač gyvūninės kilmės, suvartojame per daug. Rekomenduojama mažiau vartoti maisto, kuriame daug sočiųjų ir trans riebalų rūgščių: sviesto, riebios mėsos, tortų, pyragaičių, sausainių, greito maisto. Geriau valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: žuvį, riešutus, avokadus, aliejų.

7. Liesi pieno produktai yra pagrindinis kalcio šaltinis

Pieno produktai – pienas, jogurtas, varškė, sūris, kefyras, pasukos – turi daug baltymų ir kalcio. Pasirinkus be riebalų ar mažai riebalų turinčius pieno produktus sumažinamas kalorijų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, o naudingų medžiagų gaunama tiek pat. Vyresniems vaikams, paaugliams bei suaugusiems rekomenduojama vartoti 2 stiklines pieno, kefyro ar pasukų arba iki 100 g varškės per dieną.

8. Tinkamai pasirinkti užkandžius

Užkandžiai padeda numalšinti alkį, tačiau jie neturėtų būti vartojami vietoj valgio. Saldainiuose, pyragaičiuose ir kituose saldumynuose yra daug cukraus, bulvių traškučiuose – riebalų ir druskos. Daug cukraus yra kepiniuose ir gaiviuose gėrimuose. Stiklinėje cukrumi saldinto gėrimo yra šaukštas cukraus, o tai – 100 kcal! Rekomenduojama rinktis naudingesnius maisto produktus: vaisius, riešutus ar sumuštinį su grūdėta duona ir žuvim, liesa mėsa ar mažiau riebiu sūriu.

9. Rinktis mažiau druskos turinčius maisto produktus

Kasdien rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5 g druskos (2 g natrio). Tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis! Daugelis mūsų galvoja, kad nevartoja daug druskos, jeigu papildomai nededa jos į maistą. Neužmirškime, kad daug druskos gauname valgydami jau pagamintą maistą: sūrį, dešrą, konservus, duoną ir net bulvių traškučius ar javainius. Todėl papildomai dėti druskos į namie ruošiamus maisto produktus reikėtų itin saikingai. Rečiau ir mažesniais kiekiais turėtumėme valgyti perdirbtus maisto produktus, kuriuose yra daug druskos: picą, konservus, rūkytą ar vytintą dešrą, koldūnus ir greitai paruošiamas sriubas.

10. Troškulį numalšinti tinkamai

Vandens kasdien reikia išgerti 6-8 stiklines (1,5-2 litrus). Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus ir audinius. Vanduo taip pat perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas. Patariama gerti daugiau vandens kai karšta ar sportuojama ir vengti energinių gėrimų, nes juose yra kofeino ir kitų stimuliuojantį poveikį turinčių medžiagų. Perdozavus energinių gėrimų gali atsirasti susijaudinimas, drebulys, padažnėti kvėpavimas, sutrikti širdies ritmas.