Regos ligos ir jų profilaktika

—————————————————————————————————————

Pavasarį saugokitės erkių

Atėjęs pavasaris vilioja žmones dažniau pabūti gamtoje, džiaugtis bundančia žaluma, tačiau pavasaris pažadina ir erkes, kurios platina pavojingas ligas. Ypatingai aktyvios jos tampa pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia 5-7 C. Kovas – spalis – tai erkių sezoniško aktyvumo pikas.

Erkės gali užkrėsti sunkiomis ligomis. Dažniausiai Lietuvoje registruojami erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejai. Susirgti galima tiek įkandus suaugusiai 3-4 mm dydžio erkei, tiek erkių lervoms bei nimfoms, kurių dydis siekia nuo kelių dešimtųjų milimetro iki 1-2 mm.

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžiančio galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sulėtėjusi koordinacija, paralyžius ir kt. Užsikrėtus erkiniu encefalitu ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 1-2 savaičių. Pirmieji simptomai dažnai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po kurio laiko pajuntamas pagerėjimas, tačiau maždaug po savaitės vėl pakyla kūno temperatūra, kamuoja stiprūs galvos skausmai, nemiga ar mieguistumas, svaigsta galva, pykina, kartais sutrinka kalba ir net prarandama sąmonė ir kt. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Laimo liga (kitaip dar vadinama Laimo borelioze) – tai bakterinė infekcija, kurios gamtinis rezervuaras yra laukiniai gyvūnai (nuo graužikų iki briedžių), o ligos pernešėjas – erkė. Tai liga, kuriai būdingas odos, vidaus organų ir nervų sistemos pakenkimo požymiai. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas, kuris atsiranda įkandimo vietoje praėjus 1-4 savaitėms. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro (ligai progresuojant plinta ir toliau) ir dažniausiai atsiranda erkės įsisiurbimo vietoje. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas ir kt. Negydant po 4-8 savaičių paraudimas savaime išnyksta, tačiau ligą būtina gydyti pirmoje ligos stadijoje, nes Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme.

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

1. Erkinio encefalito aktyvi imunoprofilaktika (skiepai) – efektyviausia priemonė ligai išvengti, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.

2. Nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 C temperatūrai – per 5 minutes.

3. Vykstant į gamtą būtina tinkamai apsirengti: dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduotina pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.

4. Po buvimo gamtoje reikia būtinai atidžiai apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Verta žinoti, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

5. Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio (apie 10-20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių.

6. Rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims. Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.

7. Taikytinos erkių gausą mažinančios priemonės. Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama. 8. Reikėtų laikytis atsargumo priemonių erkių aktyvumo sezono metu, kuris pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, pailgėjo, trunka nuo kovo iki lapkričio (kai kada ir iki gruodžio) mėnesio.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau, nedelsdami ją ištraukite. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal, nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite – galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Atminkite, dažnai ne ta erkė, kurią radote ir pašalinote gali būti užkrėtusi Laimo liga ar erkiniu encefalitu, o ta, kurios nepamatėte! Saugokite save ir savo artimuosius!

Informacijos šaltiniai:

http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/alkanos-erkes-jau-tyko

http://www.sam.lt/go.php/lit/Nuo_erkinio_encefalito_galima_apsisaugot/3683

http://www.erke.lt


 

Pavasarinės alergijos – varginančios sezoninės ligos

Ne visiems greitai atšilsiantys orai atneša gerą savijautą. Kartu su vis dažniau danguje pasirodančia saulute skleidžiasi ir gėlių žiedai, sprogsta pirmieji medžių ir krūmų pumpurai, o jų žiedadulkės turi alergenų, galinčių sukelti alerginę reakciją.

Šiandien alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, vien tik Europoje paliečianti daugiau nei 150 milijonų žmonių. Europos Baltojoje knygoje ir Europos imunoterapijos deklaracijoje šalys kviečiamos daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatos apsaugai nuo šios susirgimo. Jau dabar daugiau nei trečdalis visos Europos gyventojų kenčia nuo alergijos, o 2015 metais planuojama, kad ji pažeis kas antro europiečio sveikatą.

Kas yra alergija?

Alergija – tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Alergenais gali būti augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, naminiai gyvūnai. Alergiją sukelia tai, kad imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir per keletą dienų ar savaičių ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus. Esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl į organizmą patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija. Vieniems žmonėms alergiją sukelia vieni alergenai, kiti – jautresni kitokiems alergenams. Dažnas veiksnys, lemiantis alergenų atsiradimą, – paveldėjimas.

Pavojingiausia – šienligė

Šienligė – alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Ji dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: nosies gleivinės paburkimas; gleivėta ir skysta sekrecija iš nosies; čiaudulys; galvos skausmas; uoslės pakitimai; vokų patinimas; akių junginės uždegimas – konjunktyvitas; niežulys nosyje, gomuryje, ryklėje, ausyse. Šienligės požymiai gali pasireikšti žmogui visą parą, todėl neišvengiamai nukenčia gyvenimo kokybė ir netgi santykiai su aplinkiniais. Ši liga sukelia daug nepatogumų: suprastėja miego kokybė, dažniau knarkiama, padidėja nuovargis, pablogėja darbo kokybė, sumažėja seksualinis potraukis. Žmogus tampa irzlus, nepasitikintis savimi, atsiriboja nuo aplinkinių. Alerginė reakcija gali sukelti vokų pažeidimus – kontaktinį dermatoblefaritą, atominį dermatitą. Kai kuriems žmonėms, sergantiems šienlige, gali išsivystyti astma – kasmet alergizuojančio sezono metu atsirandantys astmos priepuoliai po kurio laiko gali peraugti į lėtinę formą. Taip sezoninė astma išsivysto į lėtinę bronchinę astmą.

Žiedadulkių daugiausia tvyro ore iki 10 val. ryto. Jų taip pat padaugėja saulei leidžiantis, todėl geriausia pabūti gryname ore ankstyvą popietę. Dažniausiai šienligė kamuoja žmones nuo 5 iki 45 metų. Pastebima, kad miesto gyventojus šienligė vargina tris kartus dažniau nei gyvenančius kaime. Tam turi įtakos užterštas oras. Mokslininkų nuomone, polinkį sirgti šia liga lemia ir metų laikas, kuriuo žmogus yra gimęs. Gimusieji pavasarį ir vasarą šienlige serga kur kas dažniau.

Alerginis rinitas

Ore sklandančios žiedadulkės sukelia alerginį rinitą (alerginę slogą). Sloga gali būti ne tik sezoninė, bet ir nuolatinė. Alerginio rinito simptomai: paburkusi nosies gleivinė, gausios skaidrios, vandeningos išskyros, čiaudėjimo priepuoliai. Šie požymiai primena peršalimo ar ūmios virusinės infekcijos simptomus, todėl dauguma alerginę slogą, šienligę bando gydyti vaistais nuo peršalimo ir nesikreipia į alergologą. Ilgai negydoma alerginė sloga gali išplisti į bronchus, sukelti dusulį, astmą, rinosinusitą, ausų uždegimą. Paprastai alerginė sloga gydoma antihistamininiais vaistais ir imunoterapija (organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno). Pakoregavęs gyvenimo įpročius žmogus gali sau padėti.

Kryžminė reakcija

Žmonėms, alergiškiems augalų žiedadulkėms, taip pat gali pasireikšti kryžminės reakcijos. Taigi, priklausomai nuo augalo, kurio žiedadulkės sukelia alergiją, alergizuoti gali ir tam tikri maisto produktai. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai, esantys žiedadulkėse ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Jei alerginę reakciją sukelia alksnių, lazdynų, beržų žiedadulkės, vadinasi, ją gali sukelti ir obuoliai, morkos, riešutai, bulvės, pomidorai. Javų žydėjimo metu gali alergizuoti duona, kruopos, medus. Žydint piktžolėms – saulėgrąžos, chalva, saulėgrąžų aliejus.

Ignoruoti simptomų nevalia

Jeigu užsitęsė ūmi sloga, atsirado polipų, paūmėjo astma ar vartojami nuo alergijos vaistai nepadeda, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą. Ypač reikėtų sunerimti, jeigu pavasariop alergija pasireiškia kūdikiams. Stiprinant imuninę sistemą galima užkirsti kelią ligai progresuoti ir išsivystyti į astmą.
Negydoma monovalentinė (sukeliama vieno alergeno) alergija progresuoja, ir laikui bėgant žmogus tampa jautrus daugeliui alergenų. Paskirti tinkamą gydymą gali tik gydytojas. Tai padės išvengti varginančios ligos ar bent palengvinti jos eigą.

Gydymas

Gydytojas, atlikęs tyrimus ar odos jautrumo testus ir nustatęs, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją, padės jums išvengti šių alergenų. Jeigu paskirti medikamentai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu 2-5 metus iš eilės nuolat bus atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Šiuo gydymu siekiama palengvinti pasireiškiančius alergijos simptomus.

Kaip sau padėti?

Alergiją gydyti nėra paprasta, tačiau galima jos išvengti ar prislopinti laikantis tam tikrų taisyklių.

  • Dažniausias alergenas – žiedadulkės, sklandančios pavasarį ore, todėl žydėjimo metu reikėtų vengti buvimo gamtoje.
  • Venkite lankytis gausiai žydinčiose vietovėse, ypač saulėtą, vėjuotą dieną.
  • Atostogaukite ten, kur yra mažesnė žiedadulkių koncentracija (prie jūros, kalnuose, vietovėse, kur auga spygliuočiai medžiai).
  • Stiprinkite imunitetą. Kuo stipresnė žmogaus imuninė sistema, tuo lengviau įveikiami negalavimai. Paūmėjus alergijai rekomenduojama vengti pervargimo, išsekimo, nemigos, įtampos ir streso, nenatūralaus ir sunkiai virškinamo maisto.
  • Venkite vabzdžių įgėlimo.
  • Rekomenduojama vėdinti namų, biuro patalpas, automobilį ne praveriant langus, o naudojant kondicionierių.
  • Grindis ir baldus reikėtų valyti drėgnuoju būdu. Patariama kasdien siurbti kilimus ir dažnai keisti patalynę. Taip pat rekomenduojama įsigyti geros kokybės patalynę, kurioje nesiveistų erkutės ir nesikauptų kiti alergenai.
  • Skalbinius rekomenduojama džiovinti uždaroje patalpoje, nes lauke jie kaups žiedadulkes, pelėsius, dulkes ir kitus alergenus.
  • Reikėtų dažniau keisti drabužius, trinkti galvą, nes ant jų taip pat lieka žiedadulkių.
  • Dažniau plaukite rankas.
  • Nešiokite akinius. Jie apsaugos akis ne tik nuo žiedadulkių, bet ir nuo UV spindulių poveikio. Dirbtinės ašaros ar akių lašai padės išplauti alergenus iš akių.
  • Nenaudokite kosmetikos priemonių, kuriose yra augalinės kilmės komponentų.
  • Jeigu vis dėlto neturite galimybės saulėtą dieną praleisti patalpoje, į lauką eikite nevėjuotą dieną po lietaus, geriausia – antroje dienos pusėje. Apsisaugoti nuo žiedadulkių galima ir tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant medicinines kaukes.
  • Šienligės sezono metu vartokite daugiau vitamino C. Jis mažina histamino lygį kraujyje, kuris ir sukelia alergines reakcijas.
  • Jeigu vartojate vaistus nuo alergijos, griežtai laikykitės rekomendacijų. Nepamirškite patikrinti galiojimo laiko. Jeigu vaistai nelabai veiksmingi – pasitarkite su gydytoju.

 

Informacijos šaltiniai:

http://www.sam.lt/go.php/lit/Alergija_kelia_gresme_Europos_gyventoju_/2614

http://www.priekavos.lt/pavasarine-alergija/

http://www.sveikaszmogus.lt/Alergines_ligos-4872-Gamta_bunda_zmogus_verkia-Gamta_bunda_zmogus_verkia

Parengė:
Prienų r. sav. visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Dovilė Kimbirauskienė


Hepatitas C

Virusinis hepatitas C yra užkrečiamoji liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas, turintis 6 potipius. Virusas atsparus ir daugelį dienų gali būti gyvybingas netgi išdžiuvusiame kraujo lašelyje. Infekcijos šaltinis – sergantis virusiniu hepatitu žmogus.

Virusinis hepatitas C gali būti ūminis arba lėtinis. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10 -15 % ligoniu pasveiksta, kitiems 85% ( jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius) vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Per 10- 15 metų organizme išsivysto kepenų cirozę ir 5 – 6% komplikuojasi kepenų vėžiu.

Pasaulyje yra apie 170 mln. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, kasmet nustatoma 3 – 4 mln. naujų lėtinio hepatito C atvejų, o Europoje tokių yra apie 8,9 mln. Kasmet pasaulyje nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų miršta 0,5 mln. žmonių. Lėtinis virusinis hepatitas C pastaruoju laikotarpiu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.

Lietuvoje hepatitu C yra 50 – 70 000 užsikrėtusių žmonių, o per metus gydoma apie 600 lėtiniu hepatitu C sergančių ligonių.

Lietuvoje kepenų transplantacijos atliekamos retai. Skiepų nuo virusinio hepatito C nėra.

Hepatito C virusas patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia kepenis. Kepenis yra labai svarbus žmogaus sveikatai organas, atliekantis apie 500 įvairiausių gyvybinių funkcijų. Kepenų veiklos negali pakeisti nė vienas organas, žmogus be kepenų negali gyventi. Labai pažeidus kepenis, sumažėjus jų gyvybinėms funkcijom, žmogus miršta.

Kaip užsikrečia virusiniu hepatitu C?

Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užterštą hepatito C virusu kraują. Dažniausiai šia liga užsikrečia narkomanai, vartojantis švirkščiamąsias narkotines medžiagas, kai keli narkomanai pakartotinai naudoja bendrą nesterilų švirkštą, adatą arba įtraukia iš bendro indo narkotikus.

Kitas užsikrėtimo būdas – hepatito C virusu užkrėsto kraujo ar jo pagamintų kraujo preparatų perpylimas.

Yra galimybė užsikrėsti hepatito C virusu buityje, kai ligonis arba viruso nešiotojas ir jo artimieji ar kiti asmenys naudoja bendrus asmens daiktus, pvz., dantų šepetukus, skustuvus, manikiūro, pedikiūro bei tatuiruočių atlikimo reikmenis.

Medicininės mikrotraumos gydymo įstaigų darbuotojams turi tam tikrą riziką užsikrėsti hepatito C infekcija.

Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu būdu.

Simptomai užsikrėtus hepatitu C.

Dauguma ligonių, kurie suserga C hepatitu, ligos pradžioje niekuo nesiskundžia. Būdamas užsikrėtęs Jūs galite jaustis visiškai sveikas, ir užkrėsti kitus. Dažniausias hepatito simptomas yra nuovargis. Kai kurie žmonės jaučia į gripą panašius simptomus, tokius kaip apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, nuovargis ir lengvas skrandžio skausmas. Retesni simptomai – tamsus šlapimas, odos ir akių junginių pageltimas (gelta). Lėtinis hepatitas C yra slaptas procesas, kuris lėtai progresuoja, keletą dešimtmečių nepasireikšdamas jokiais simptomais ir fiziniais požymiais, kol lėtinis kepenų pažeidimas pereina į nekrozę ir fibrozę, o galiausiai – į cirozę.

Kaip neužsikrėsti virusiniu hepatitu C?

• Nesinaudokite kitų asmenų asmeninės higienos priemonėmis pvz. skutimosi peiliukais, dantų šepetuku ir kita.

• Nevartokite švirkščiamųjų narkotinių medžiagų. Jei jau vartojate, nesidalinkite švirkštais, adatomis, indais.

• Prieš veriant auskarus, darantis tatuiruotę, įsitikinkite, ar asmuo, atliekantis šias grožio paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, vienkartines pirštines, laikosi tinkamos rankų higienos.

• Naudokite asmenines apsaugos priemones, jei liesite kito asmens krauju ir (arba) kitų kūno skysčių bei jais užterštus instrumentus, daiktus.

• Praktikuokite saugius lytinius santykius.

• Informuokite Jus gydančius gydytojus jei esate užsikrėtę hepatito C virusu.

• Informuokite Jus gydančius gydytojus jei esate užsikrėtę hepatito C virusu.

 

Parengta pagal:

http://www.ulac.lt/ligos/H/hepatitas-c

http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/infekcines_ir_parazitines_ligos/hepatitas_c

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Reda Žaromskytė

 


 

Akys – didžiausias mūsų turtas, tačiau retas žmogus tinkamai jomis rūpinasi. Kiekvieną dieną akis veikia daugybė veiksnių, galinčių pabloginti regėjimą: sausas oras, blogas apšvietimas, netinkama mityba, ultravioletiniai spinduliai, netinkami akiniai, darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas…

Labiausiai paplitusios regos ligos – trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas.

TRUMPAREGYSTĖ (miopija) – yra lėtinė liga, kurios metu padidėja akies obuolio laužiamoji galia (refrakcija) arba pailgėja išilginė akies obuolio ašis (pailgėja akies obuolys). Tokia akimi toliau esantys daiktai matomi neryškiai. Iš arti trumparegis mato gerai.

Trumparegis žmogus prisimerkia žiūrėdamas į tolį, todėl įtempiami akių raumenys, akys greičiau pavargsta, pradeda mirgėti akyse, atsiranda skausmų judinant akį ar net galvos skausmų. Kuo anksčiau prasideda trumparegystė, tuo labiau ji progresuoja, ypač paauglystėje, nes auga ir didėja akies obuolys. Pagrindinės priežastys yra genetinė determinacija bei egzogeniniai faktoriai. Šeimose, kuriose ankstesnėse kartose buvo trumparegių, vaikai tris kartus dažniau būna trumparegiai. Tačiau svarbi ir aplinka. Įtakos ligos išsivystymui turi lėtinės ligos ir organizmo imuniteto sumažėjimas. Tarp sistemingai dirbančiųjų kompiuteriais mokinių 30-40 proc. yra sutrikusi regėjimo funkcija. Tarp nedirbančių kompiuteriu moksleivių trumparegių yra žymiai mažiau – 20-25 proc. Įtemptas regimasis darbas nepalankiomis sąlygomis, nepakankamas apšvietimas, nepalanki darbo poza, netinkamas atstumas tarp akių ir regimojo objekto yra pagrindinės mokinių trumparegystės priežastys.

Ypač žalingi yra kompiuteriniai žaidimai, kurie pasižymi judančiais vaizdais, mirgėjimu. Dėl to akys labai nuvargsta. Interneto naršymas, teksto maketavimas, piešimas regėjimo analizatorių apkrauna žymiai mažiau. Regėjimą pagerina akiniai su minusinėmis dioptrijomis ar kontaktiniai lęšiai. Šios priemonės gerina matymą, išnyksta akių ir galvos skausmai, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą.

TOLIAREGYSTĖ (hipermetropija) – akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus blogiau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti. Toliaregis neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti. Toliaregė akis turi prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplyno raumenis, žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labai pavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai netikroji trumparegystė, kuri paaiškėja tik jai išnykus, kai sulašinama krumplyno raumenį atpalaiduojančių vaistų. Toliaregiai, turintys vidutinę ir didelę refrakcijos ydą, elgiasi kaip trumparegiai – prisikiša knygą prie pat akių. Tuomet tinklainėje susidaro nors ir neaiškūs, bet lengviau matomi didesni vaizdai. Kai toliaregystė didelė, akys atrodo mažos, giliai įkritusios akiduobėse. Toliaregiai nuo jaunystės anksčiau pradeda skųstis senatvine toliaregyste, nes jų akys žiūrėdamos į daiktus iš arti, turi prisitaikyti. Toliaregystė neprogresuoja.

Toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktiniais lęšiais. Šios priemonės gerina matymą, išnyksta akių ir galvos skausmai, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Toliaregystės profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti regą du kartus per metus, racionaliai maitintis, laikytis dienos režimo, vengti streso.

ASTIGMATIZMAS – tai tokia būklė, kai vienoje akyje yra dvi skirtingo laipsnio refrakcijos. Tokioje akyje iš vieno taško atėjęs spindulių pluoštas nesusikerta tinklainėje viename taške, todėl vaizdas atrodo neryškus, tarsi su šešėliu ar deformuotas. Tokia akis vadinama betaške. Astigmatizmu gali sirgti ir trumparegiai, ir toliaregiai. Astigmatizmą dažniausiai lemia asferiška ragena (nevienodas ragenos paviršiaus gaubtumas). Nedidelis (iki 0,75 D) astigmatizmas pasitaiko labai dažnai, jis nekenkia regėjimui ir vadinamas fiziologiniu. Didesnio laipsnio astigmatizmas dažnai būna įgimtas arba paveldėtas. Kartais astigmatizmas atsiranda dėl sužeistos ragenos, jos randų arba akies obuolio operacijų. Žmonės, sergantys astigmatizmu, dažnai jaučia akių nuovargį ne tik po darbo, bet ir ilgiau įtemptai pažiūrėję į tolį (spektaklis, filmas, mašinos vairavimas), nes nenešiodami akinių niekada aiškiai nemato. Jiems taip pat pasireiškia galvos skausmai, vokų kraštų ar junginių uždegimas.

Astigmatizmas koreguojamas cilindriniais stiklais, kuriems labai svarbu nustatyti tikslų pasisukimo kampą, bei minkštais toriniais ar kietais kontaktiniais lęšiais. Astigmatizmą reikia koreguoti vaikystėje, nes kuo vėliau skiriami cilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie jų priprasti ir ne visada galima visiškai pagerinti regėjimą. Parinktus akinius reikia nešioti visą laiką. Esant dideliam astigmatizmui, labiau padeda kontaktiniai lęšiai, nors tokios korekcijos galimybės ribotos.

Trumparegystės profilaktika

  • Dirbant (dirbant kompiuteriu, skaitant, rašant, piešiant) sėdėti tik prie ūgiui pritaikyto stalo ir ant tinkamo aukščio kėdės.
  • Išlaikyti 30-50 cm atstumą tarp akių ir stalo (knygos, kompiuterio, sąsiuvinio).
  • Televizijos laidas be pertraukos žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos ir ne arčiau kaip 2,5 m nuo ekrano.
  • Leisti akims pailsėti: pajutus nuovargį, daryti 1-2 minučių pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį (greičiau atsipalaiduoja ir pailsi akių raumenys); po 30 minučių įtempto regimojo darbo (darbo kompiuteriu) daryti 5 minučių pertraukėles, o po 40-45 minučių – 10 minučių pertrauką.
  • Saugoti akis nuo sužeidimo ir užteršimo.
  • Griežtai laikytis dienos režimo (mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimo procedūros ir kt.).
  • Būtinai nešioti gydytojo paskirtus akinius.
  • Rekomenduojami specialūs akių raumenų treniravimo pratimai, kurių esmę sudaro žvilgsnio kaitaliojimas į skirtingame nuotolyje esančius daiktus. Tokie pratimai atliekami dirbant kompiuteriu pertraukėlių metu, skaitant, atliekant namų užduotis.

Kada reikia kreiptis į akių gydytoją?
Naujo kontrolinio akių patikrinimo ir apsilankymo pas gydytoją būtinumą nulemia prieš tai buvusio akių patikrinimo rezultatai. Jei atsirado netikėtų bėdų, nelaukite eilinio akių patikrinimo. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu:

  • regėjimas netikėtai nusilpo;
  • regėjimas negerėja ir nuolatos silpsta;
  • pradedate matyti šešėlius;
  • judinant galvą ar akis, jose sužaižaruoja.

Naudota literatūra: http://www.manosveikata.lt; http://www.medcentras.lt; http://www.kompirsveikata.lt; http://www.toliaregyste.info

Parengė Irina Banienė