Siauros gatvelės, žibintai, skalbiniai, kabantys čia pat, virš galvos, parduotuvės be darbo laiko ir nesuskaičiuojami fontanai pasitinka Prienų švietimo centro darbuotojus, „Ąžuolo“ progimnazijos, Išlaužo bei Skriaudžių pagrindinių mokyklų mokytojus, kurie įgyvendindami „Erazmus+“ programos projektą „Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje“ 2016 m. spalio 16 – 21 d. dalyvauja mokymuose viduramžių laikų Viterbo mieste.
Puiki galimybė pažinti Italijos kultūrą, švietimą, keistis patirtimi buvo apsilankymas švietimo įstaigose. Su viena iš jų mes ir susipažinome. Tai projekte dalyvaujančių mokyklų partnerė Šv. Thomo privati pradinė mokykla, įsikūrusi istoriniame didingame pastate, kuris alsuoja viduramžių dvasia. Pasirodo, kad net 85 % mokyklų yra privačios.
Kaip organizuojamas mokyklos darbas? Smagu matyti rytais besirenkančius mokinius, kuriuos pasitinka mokyklos direktorius jaukiame kiemelyje, apsuptame lauro lapų gyvatvore. Vaikai lauke žaidžia su padangomis ir medinėmis kaladėmis. Klasėse 10 – 12 mokinių, klasės mažutės, bet jaukios. Stebėjome keletą pamokų. Vieni mokiniai atliko bandymą, kaip veikia ugnikalnis, kiti piešė, sprendė matematikos užduotis. Vadovėliai integruoti – pasaulio pažinimas, matematika, gimtoji kalba. Klasėse daug žodynų, enciklopedijų, žemėlapių. Priemonės paprastos, skatinančios kūrybiškumą ir lavinančios vaizduotę. Įdomi patirtis – klasėje renkamas savaitės mokinys. Kas nustebino? Mokiniai tyliai, ramiai bendrauja, žaidžia pertraukų metu.
Ką dar mes ten veikėme? Diskutavome pilietiškumo klausimais, įvardijome problemas, dalijomės idėjomis, pasiūlymais su Norvegijos, Italijos mokytojais. Kūrėme tolimesnes projekto veiklas, norėdami atsakyti ar išspręsti vieną, mums visiems aktualią problemą, tai – mokinių ir mokytojų motyvacijos trūkumą. Numatėme, kaip mokyklos bendradarbiausime, kokiomis formomis ir metodais pasidalinsime savo įgyvendintomis veiklomis.
Kaip ir kas pasikeis mūsų mokyklose po šio projekto? O kaip pasidžiaugsime geriausiais darbais, ar paskatinsime už pilietiškumą? Projekto koordinatorė pradžiugino – bus prizai, padėkos už sėkmingiausias veiklas, iniciatyvas.
O kodėl „šiaudų batai“? Ogi todėl, kad vakarais aptarę, suplanavę kitos dienos darbus, ratu susikibdavome aplink fontaną ir suskambėdavo „Šiaudų batai, šakaliniai padai“. Tada netikėtai atsiverdavo vienos kitos langinės, linksmai šypsodavosi italai, nes mūsų balsai sudrumsdavo viduramžių miesto ramybę.
Atsisveikinome su Italija, tikėdamiesi sugrįžti vėl ir vėl, ne tik, kad ten dažnai šviečia saulė, noksta persimonai ir visi mažiau skuba, bet, kad atradome nuoširdžių kolegų, patyrėme nuostabių įspūdžių ir pasisėmėme naujų idėjų, kurias pritaikysime savo mokyklose dirbdami su savo mokiniais.
Rima Juodsnukienė
Vaida Skaisgirienė
