Sveikatą stiprinanti mokykla

Dalyvaujame sveikatą stiprinančių mokyklų projekte

Sveikatos stiprinimo programa 2013-2018 m. ,,Sveiko gyvenimo kelyje“.

Sveikatos stiprinimo programos pristatymas

Sveikatos stiprinimo programa_2013/2014_metais

Sveikatos stiprinimo programa_2014/2015 metais

Sveikatos stiprinimo programa_2015/2016 metais

—————————————————————————————————————

Kovo 31 d. “Ąžuolo“ progimnazijoje vyko sveikatingumo saviugdos seminaras, skirtas mokyklos vadovams ir pedagogams savo vidinėms galimybėms pažinti.

Mokymo metu tiek praktiškai, tiek teoriškai aiškinomės gyvenimo būdo bei įpročių reikšmę, formavome visuminį požiūrį į save, nagrinėjome asmenybės ir aplinkos sąveiką. Sveikatingumo saviugdos seminaras padėjo kiekvienam arasti vidines stiprybes, tikrąsias galimybes, kurios visuomet glūdi mumyse.

Seminarą vedė LSMU docentas, gydytojas neurochirurgas, saviugdos specialistas dr. Kęstutis Skauminas ir psichologė – psichoterapeutė Loreta Aleksandra Sinkevičienė.

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė D.Balsytė

_________________________________________________________________

MITYBA IR SVEIKATA PAGAL KRAUJO GRUPĘ

Yra mokslininkų, tvirtinančių, kad nuo kraujo grupės priklauso, kuo galime sirgti, ką turime valgyti.

Kraujo grupę paveldime iš tėvų, ji nekinta visą gyvenimą. Kai dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo atrastos keturios kraujo grupės (žymimos visame pasaulyje žinomais simboliais: 0 (I), A (II), B (III), AB (IV)), mokslininkai ėmė ieškoti dėsningumų. Jie pastebėjo, kad tam tikrą kraujo grupę turintys žmonės kai kuriomis ligomis serga dažniau. Gydytojai pabandė jas susieti su ūkio raida – aiškinosi, kuo kadaise maitinosi kiekvienos kraujo grupės atstovai, ir pagal tai sukūrė populiarią dietą.

Sveikata

0 grupė. Tai patys sveikiausi žmonės – imuninė sistema stipri, jie ištvermingi, atsparūs ir gyvena ilgiau nei visų kitų kraujo grupių atstovai. „Nulinukų“ atspari psichika, juos mažiausiai kankina neurozės ir kiti nervų sistemos negalavimai. Be to, juos rečiausiai puola tiek onkologinės, tiek kraujagyslių ligos. Tačiau šių žmonių jautri virškinimo sistema, juos dažniau vargina skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, gastritas – gal dėl to, kad „nulinukai“, vaizdžiai tariant, nuryja nuoskaudas, stengiasi atrodyti nepažeidžiami, tačiau viduje be galo trokšta įvertinimo… Ta vidinė įtampa ir kerta per virškinimo sistemą.

A grupė. Žmonių, kurių kraujo grupė A, sveikata pati silpniausia. Ir gyvena jie trumpiausiai… Puola onkologinės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, inkstų akmenligė, reumatas, alergija, cukrinis diabetas. Be to, jie dažniau serga infekcinėmis žarnyno ligomis – manoma, kad įtakos turi perdėtas jautrumas. Tai vargina širdį, kelia kraujospūdį, nes žmonės paprastai nepajunta, kai pervargsta, jie karštligiškai skuba, sunkiai atsipalaiduoja, be reikalo nerimauja.

B grupe. Tiems, kurių kraujo grupė yra B, mažiau gresia vadinamosios amžiaus ligos. Jie atsparūs, gyvenimo trukmė tik šiek tiek trumpesnė nei „nulinukų“, tačiau šie žmonės dažniau kenčia nuo astmos ir sunkiai ištveria organų persodinimą. Ir po kitų operacijų didesnė komplikacijų tikimybė. Be to, jie linkę sirgti plaučių ligomis, dažniau puola inkstų ir šlapimtakių infekcijos.

AB grupė. Šiai grupei priklausantieji serga panašiomis ligomis kaip ir tie, kurių kraujo grupė A: širdies, kraujagyslių, jiems itin pavojingas padidėjęs cholesterolio kiekis. Vis dėlto jie atsparesni, jei lygintume su A grupe, imuninė sistema stipresnė. Onkologinės ligos puola mažiau, bet dažnesni peršalimai, didesnė tikimybė pasigauti virusines infekcijas. Vidinė įtampa dažnai virsta depresija.

Mityba

0 grupė. Dietos pagal kraujo grupę kūrėjai tvirtina, kad šie žmonės yra medžiotojų palikuonys– mėsos valgytojai. Jų skrandis gamina daug rūgšties, todėl mėsą virškina be problemų, bet organizmas sunkiai ištveria gyvūninės kilmės baltymų stygių, jei tampama vegetarais. 0 kraujo grupės atstovams labai tinka ir daugybė žuvų rūšių – silkės, skumbrės, menkės. Tačiau pieno ir grūdų produktų netoleruoja, ypač kviečiai, įsisavinami sunkiai. Reikėtų vengti ankštinių, bulvių ir kopūstų produktų.  Nevartoti marinuotų maisto produktų, nes jų skrandį ypatingai dirgina actas.

A grupė. Kaip žemdirbių palikuonys, jie turėtų maitintis augalinės kilmės maistu – daržovių niekada nebus per daug. Ne tik sveikatos, bet ir mitybos prasme tai labiausiai „nuskriausta“ kraujo grupė. Jiems labiausiai tinka grūdų ir daržovių patiekalai. A kraujo grupės atstovams labai tinka česnakai ir svogūnai, nes puikiai stiprina jų silpną imuninę sistemą. Baltymų turėtų gauti iš augalinės kilmės maisto, ir nei mėsa, nei pienas ir net bulvės, o ypač pomidorai, pasak dietos pagal kraujo grupės kūrėjų, šiems žmonėms netinka. Jie gyvūninės kilmės baltymų ir riebalų nesudegina, o kaupia atsargas, todėl padidėja cholesterolio kiekis, puola širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Tiesa, kartais galima paskanauti paukštienos. Tinka žuvys, ryžiai. Labiausiai virškinimo sistemai kenkia greitmaistis.

B grupė. Jų protėviai – gyvulių augintojai, tad šiai grupei priklausantieji vieninteliai be žalos sveikatai gali laikytis pieno produktų dietų, taip pat valgyti žalios spalvos lapinių daržovių, kurių jiems niekada nebus per daug. Stipri virškinimo sistema ir gebėjimas gerai prisitaikyti prie aplinkos leidžia valgyti viską – mėsą, žuvis, pieno ir grūdų produktus. Tačiau reikėtų vengti vištienos, jūrų gėrybių, pomidorų, pipirų.

AB grupė. Ir čia daug panašumų su A grupe, nors kai kuo jie primena B grupės žmones. Todėl AB grupei priklausančiųjų valgiaraštis turi būti įvairus. Jų virškinimo sistema jautri, skrandžio rūgštingumas mažas, tad nelabai tinka mėsa, ypač reikėtų vengti vištienos, taip pat sūdytų ir rūkytų mėsos gaminių. Tinka vartoti pieno produktus. Tik patys ieškodami, klysdami jie gali pasirinkti tinkamą mitybą.

Įdomūs faktai:

  • Tai, kad žmones galima suskirstyti į grupes pagal kraują, buvo atrasta 1901 m.
  • Remiantis statistika, pirmą kraujo grupę turi 46 % pasaulio gyventojų, antrą – 40 %, trečią – 10 %, o ketvirtą – tik 4 %.
  • Kadangi vaikai gauna genus iš abiejų tėvų, molekulės gali sudaryti skirtingas kombinacijas, todėl mažylio kraujo grupė gali būti visiškai kitokia nei mamos ir tėčio.
  • Prie kraujo grupės taip pat išskiriamas rezus faktorius, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas. Neigiamas yra retesnis ir jį turintys žmonės gali gauti tik donorų, turinčių neigiamą faktorių, kraują, o teigiamo tipo asmenims tinka tiek teigiamo, tiek neigiamo rezus faktoriaus kraujas.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė  Dovilė Balsytė

 ——————————————————————————————————————-
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žala
Psichoaktyvios arba psichiką veikiančios medžiagos – medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Psichoaktyviųjų (veikiančių psichiką) medžiagų samprata apima ne tik narkotikus, veikiančius psichiką, bet ir alkoholį, nikotiną, kofeiną bei lakiąsias medžiagas.
Psichoaktyvios medžiagos pagal poveikį organizmui gali būti skirstomos į tris kategorijas:
1. Slopinančiosios – tai tokios medžiagos, kurios slopina centrinę nervų sistemą. Prie šios grupės priskiriama: opiatai (opiumas, heroinas, morfijus), raminamieji ir migdomieji vaistai, alkoholis. Ilgalaikis slopinančiųjų medžiagų vartojimas dažniausiai sukelia: impotenciją, vidurių užkietėjimą, perdozavimą, infekcines ligas, tokias kaip hepatitai, ŽIV ir kt., fizinį ir psichinį išsekimą, trofines opas, galūnių gangreną, sepsį.
2. Nervų sistemą stimuliuojančios medžiagos – tai tokios medžiagos, kurios centrinę nervų sistemą veikia stimuliuojamai. Prie šios grupės priskiriama: kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminas, nikotinas, kofeinas ir daugelis kitų. Stimuliantai greitina širdies veiklą, trikdo kvėpavimą, sukelia traukulius, o tai gali baigtis mirtimi. Ilgalaikio stimuliuojančiųjų medžiagų vartojimo pasekmės pasireiškia: apetito praradimu, svorio sumažėjimu, išsekimu, psichozėmis, trombozėmis, infarktu, staigia mirtimi.
3. Haliucinogenai – tai medžiagos, galinčios paveikti pojūčius, mąstymą, sukeldamos haliucinacijas. Prie šios grupės priskiriamos kanapės, marihuana, hašišas, kanapių ekstraktas, meskalinas, taip pat sintetinės medžiagos, ketaminas. Ilgalaikis haliucinogenų vartojimas pasireiškia iškreipta logika, giliais asmenybės pokyčiais, nusilpusia imunine sistema. Atsiranda širdies negalavimų, krūtinės skausmas, sulėtėja brendimas (jei vartoja jauni asmenys), atsiranda nevaisingumo rizika, apsigimimai, kartais išsivysto plaučių vėžys.
Alkoholis. Nors alkoholis paprastai vartojamas siekiant malonumo, jis padidina įvairiausių socialinių žalų riziką. Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant traumas, psichikos ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, įvairios lokalizacijos vėžines ligas, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą svorį gimimo metu. Egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp alkoholio dozės ir jo sukeliamų pažeidimų.
Nikotinas. Nikotinas, esantis cigaretėse, gali veikti ir slopinančiai, ir stimuliuojančiai. Pirmiausiai nikotinas sustiprina širdies plakimą, dėl to žmogus pasijunta žvalesnis. Vėliau žmogus pajunta nuovargį, apima slogi nuotaika. Narkotinės medžiagos pasišalinimas iš organizmo verčia žmogų griebtis kitos cigaretės. Anot specialistų, tabake esantis nikotinas sukelia tokią pat stiprią priklausomybę, kaip ir kokainas ar heroinas.
Kofeinas. Kavoje, taip pat ir arbatoje, šokolade, energetiniuose gėrimuose, esantis kofeinas yra organizmą stimuliuojanti, kitaip dar vadinama legali narkotinė medžiaga. Ji gali sukelti ir psichologinę, ir fizinę priklausomybę. Kofeinas nesuteikia energijos, jis yra tik cheminis stimuliatorius ir tai gali sukelti irzlumą, nuotaikos svyravimus ir net panikos priepuolius. Kofeinas duoda klaidingą padidėjusios energijos pojūtį išplėsdamas vyzdžius, pagreitindamas širdies ritmą ir pakeldamas kraujo spaudimą. Iš tikrųjų, kofeinas nepagerina protinės veiklos aktyvumo.
Lakiosios medžiagos – tai lipofilinės kilmės cheminių medžiagų grupė, kurios garų pavidalu įkvėpiamos per nosį ar burną, siekiant suaktyvinti psichinę veiklą ar pakelti nuotaiką. Tokių medžiagų uostymas lengvai gali sukelti ūmų apsinuodijimą, kuris pasireiškia atminties praradimu, vangumu, nuovargiu, kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, sąmonės praradimu. Sistemingai uostant lakiąsias medžiagas pažeidžiama kepenų, inkstų, skydliaukės veikla.
Grėsmės, kylančios dėl visų rūšių narkotikų vartojimo:
• Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį.
• Neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos.
• Gyvybiškai svarbių organų, t. y. plaučių, širdies, kepenų ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto.
• Priklausomybė nuo narkotikų, kai narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, jų negaudami tiesiog nepajėgia gyventi.
• Dažniausiai mirštama nuo per didelių narkotikų dozių, tačiau mirties priežastis gali būti ir įvairios narkomanijos sukeltos ligos bei organizmo funkcijų sutrikimai.
Informacijos šaltinis:

http://www.vsbprienai.lt/lt/naujienos/1/psichika-veikianciu-medziagu-vartojimo-zala

Pedikuliozė (utėlėtumas)
Pedikulioze arba utėlėtumu yra vadinamas užsikrėtimas utėlėmis. 2012 m. Lietuvoje užregistruota 1342 pedikuliozės atvejai, 2011 m. buvo registruota 1256 susirgimai pedikulioze. Oficialioji statistika neatspindi realios situacijos, kadangi ne visi sergantys asmenys kreipiasi į medikus. Sergamumas pedikulioze išlieka aktualia problema, kadangi didžioji dalis sergančių pedikulioze – mokiniai.
Pedikuliozę sukelia trijų rūšių utėlės: galvinės, drabužinės ir gaktinės.
Utėlės – vabzdžiai, parazituojantys ant žmogaus kūno ir mintantys jo krauju. Utėlės dažniausiai plinta tiesioginiu būdu iš galvos į galvą. Užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu, besikeičiant drabužiais, šukomis, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais. Utėlės nešokinėja, bet greitai šliaužioja, t.y. perropoja nuo vienos galvos į kitą. Moterys ir mergaitės dažniau užsikrečia pedikulioze nei vyrai ir berniukai.
Užsikrėtimui būdingi simptomai – niežulys, odoje atsiranda rausvų, melsvų dėmelių, bėrimai. Kasantis pernelyg aktyviai, gali atsirasti žaizdelės, šašai, pūslelės, išsivystyti antrinė infekcija. Plaukuose aptinkamos gyvos, judančios utėlės ar gyvos glindos, patvirtina aktyvų užsikrėtimą utėlėmis. Galvos plaukuose aptinkamos glindos yra 1,0-1,5 mm dydžio, tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo. Suaugusi galvinė utėlė yra maždaug 2-3 mm dydžio. Galvos utėlė gyvena maždaug 30 dienų ir per tą laiką sudeda apie 100 kiaušinių. Kiaušinius deda dažniausiai smilkinio, pakaušio, kaktos plaukų srityje.
Pagrindinis apsikrėtimo drabužinėmis utėlėmis požymis – utėlės drabužiuose. Drabužinės utėlės yra balkšvos spalvos, šiek tiek didesnė už galvinę utėlę, 2,3-3,7 mm dydžio. Jos gyvena ir deda kiaušinius drabužių raukšlėse, ypač – siūlėse. Glindos stambios, 0,9-1,0 mm ilgio. Dažniausiai pasitaiko, kai žmonės priversti nuolat dėvėti kelis sluoksnius drabužių (karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, benamiai). Drabužinės utėlės labiau mėgsta vilnonius drabužius.
Gaktinės utėlės yra smulkios, kūno ilgis – 1,36-1,6 mm. Dažniausiai kiaušinius deda ant gaktos plaukų, esant intensyviam užsikrėtimui ir ant antakių, blakstienų plaukų.
Utėlių naikinimui yra naudojami utėles naikinantys medikamentai, kurie perkami vaistinėje ir naudojami griežtai laikantis medikamento vartojimo aprašymo, pateikto informaciniame lapelyje.
Išnaikinus utėles galvoje, būtina kruopščiai išskalbti karštesniame nei 60ºC vandenyje galvos apdangalus, drabužius, patalynę. Šukas ir kitus plaukų priežiūros reikmenis išplauti. Rūbus ir daiktus, kurių negalima plauti ar skalbti, rekomenduojama išvalyti cheminio rūbų valymo valykloje.
Drabužinėms utėlėms ir jų glindoms naikinti yra svarbus skalbinių virinamas, drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Drabužiai, kurių negalima virinti, skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje.
Gaktinės utėlės naikinamos tokiais pat metodais ir priemonėmis kaip ir galvinės utėlės.
Prevencinės priemonės, padėsiančios apsisaugoti nuo utėlių: naudotis tik savo asmeniniais daiktais (rankšluostis, kepurė, šukos ir kt.), kruopščiai prižiūrėti plaukus (reguliariai kirpti, plauti, kasdien juos šukuot), maudytis ne rečiau kaip kartą per savaitę, dėvėti švarius drabužius (skalbti, lyginti), reguliariai keisti patalynę, nuolat valyti patalpas bei aplinkos daiktus.
Žinios apie utėlėtumą ir asmens higienos laikymasis yra esminiai dalykai, užtikrinantys efektyvų pedikuliozės plitimo mažinimą.

Informacijos šaltinis

http://www.vsbprienai.lt/lt/naujienos/1/pedikulioze-uteletumas

Fizinis aktyvumas žiemą
Dažnai atšalus orams žmonės tampa ne tokie fiziškai aktyvūs. Užuot buvę lauke, lieka namuose, o pasivaikščioti išeina vis rečiau. Tačiau nesusimąsto, kad sumažėjęs fizinis aktyvumas nulemia silpnesnį mūsų organizmą žiemos metu bei padidina traumų riziką.
Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą. Nuo mažų dienų girdime, jog judėjimas – tai sveikata. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną, vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną.
Vienu pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Jis didele dalimi lemia priešlaikinį mirtingumą. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.
Judėjimas gerokai atitolina senatvę, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą. Taip pat padeda išlaikyti normalų kūno svorį. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas.
Judėti žiemą reikėtų tinkamai apsirengus: ruošiantis į lauką žiemą, vertėtų vadovautis trijų sluoksnių taisykle, tuomet tarp drabužių kaupsis ir išsilaikys šiluma. Sušilęs kūnas prakaituoja, o drėgni apdarai šilumos nelaiko. Sumažinus fizinį aktyvumą bei atvėsus, galima peršalti. Tad apatinis drabužių sluoksnis turi sugerti prakaitą ir greitai džiūti, būti plonas ir prigludęs prie kūno. Medvilnė džiūva lėčiau, tad verčiau pasivilkti drabužį iš plonos vilnos ar natūralaus šilko. Vidurinis drabužių sluoksnis turėtų būti pats šilčiausias, vilnonis, trečiasis drabužių sluoksnis – išorinis – tarsi koks kiautas saugoti nuo sniego ar lietaus. Labai svarbu ir tinkami batai. Jie neturi spausti, tad rekomenduojami šiek tiek didesni, neperšlampamu padu.
Į darbą eikite pėsčiomis. Jei dirbate daugiau protinį, sėdimą darbą, suraskite laiko pasimankštinti, pajudėti. Vietoj važiavimo liftu lipkite laiptais. Mažiau laiko praleiskite prie televizoriaus ar kompiuterio. Aktyviai žaiskite su vaikais. Žinoma nepamiršti rytinės mankštos, mankštos pertraukėlių darbo metu ar vakare sporto klubo. Reikia prisiversti būti fiziškai aktyviais tiek namie, tiek darbe.
Žiemos metu ypač tinka paslidinėti slidėmis, pačiūžomis, kasti sniegą, vaikams (neretai ir suaugusiems) smagu yra nusileisti rogutėmis nuo kalno.
Labai puiki ir patogi fizinio aktyvumo forma – šiaurietiškas ėjimas su lazdomis – tai vaikščiojimas specialia technika, naudojant specialias lazdas. Labai paprasta, tačiau itin efektyvi sveikatingumo priemonė, tinkanti visiems – jauniems, vidutinio amžiaus žmonėms ir senjorams. Ėjimas, atsispiriant lazdomis, įdarbina daugiau nei 90 proc. viso kūno raumenų, tačiau neapsunkina nugaros ir sąnarių.
Slidinėjimas taip pat labai visapusiška ir veiksminga sezoninė fizinio aktyvumo priemonė. Slidinėti galima su slidėmis arba su snieglente. Šios sporto šakos pranašumas yra grynas oras, apkrauti beveik visi griaučių raumenys, lengvai reguliuojamas apkrovos intensyvumas. Taip pat besikeičiantys žiemos vaizdai sukelia teigiamų emocijų. Kad slidinėjimas duotų pageidaujamą efektą, reikia išmokti pagrindinių slydimo būdų, nusileidimų, stabdymų, posūkių, gerai pasiruošti inventorių.
Čiuožimas grūdina ir stiprina visą kūną, ypač kojas, lavina pusiausvyrą, judesių darnumą, ugdo greitį, ištvermę, vikrumą. Be to, jis teikia su niekuo nepalyginamo džiaugsmo. Ne veltui čiuožimas vadinamas vienu iš vaikystės malonumų.
Aktyviai leisti laisvalaikį – tai galimybė daugiau laiko praleisti su šeima, susirasti draugų – bendraminčių ir, svarbiausiai, stiprinti savo sveikatą ir fizinį pajėgumą.
Informacijos šaltinis:

http://www.vsbprienai.lt/lt/naujienos/1/fizinis-aktyvumas-ziema

Asmens higiena
Asmens higiena – kasdieninės kūno ir veido odos, plaukų, nagų, burnos ertmės ir dantų priežiūros procedūros.
Kosmetologai rekomenduoja turėti asmeninės higienos priemonių rinkinį, kuriuo turi naudotis tik vienas asmuo, kiti šeimos nariai turi turėti atskirus.
Tame rinkinyje turėtų būti: šiurkšti kilpinė pirštinė, minkštas rankšluostis veidui, didelis kilpinis rankšluostis kūnui, rankšluostis intymiosioms vietoms, kojų rankšluostis, popierinės kosmetinės servetėlės, dantų šepetėlis ir dantų pasta, šukos ar plaukų šepetys, žirklutės, dildė, žnyplelės, veido kremas, rankų kremas, higieninis lūpų pieštukas, plaukų šampūnas, muilas (prausiklis).
Veido ir kūno prausimas – tai ne tik ant odos nusėdusių aplinkos nešvarumų, bet ir paties organizmo išskiriamo prakaito bei riebalų liaukų produktų, negyvų epidermio ląstelių pašalinimas. Odos priežiūra yra neatsiejama asmens higienos dalis. Todėl būtina kasdien maudytis su muilu bei keisti apatinius rūbus ir kojines. Kasdienei higienai pakanka prausimosi po dušu ryte ir vakare. Geriausiai tinka 35-37 laipsnių C temperatūros vanduo, o baigiant – galima apsipilti vėsesniu vandeniu. Pagrindinė higienos priemonė yra muilas. Geriausiai odai tinka neutralios reakcijos pH – 5,5 muilas, tausojantis silpnai rūgščią apsauginę odos plėvelę, turintis mažai kvapiųjų medžiagų.
Neatsiejama asmens higienos dalis – plaukai, tam, kad plaukai būtų švarūs, trenkant galvą nebūtina naudoti daug šampūno ar plauti juos kelis kartus, nes taip galima pažeisti plaukų struktūrą, atimant iš jų natūralias riebiąsias medžiagas, kurios plaukams suteikia elastingumo ir blizgesio. Plaukus derėtų trinkti 1 – 4 kartus per savaitę, atsižvelgiant į natūralias galvos odos ypatybes – polinkį riebaluotis – bei į aplinkos veiksnius. Labai svarbu gerai išskalauti šampūno likučius. Venkite išsiplovę galvą eiti į šaltą aplinką – tai labai kenkia plaukams ir apskritai sveikatai.
Rankų priežiūra. Rankas reikia plauti ne tik prieš valgį, ryte ar vakare, pasinaudojus tualetu, kai glostėte gyvūnėlius, grįžote iš lauko, nusikosėjote ar nusičiaudėjote, bet ir kai rankos akivaizdžiai purvinos ar abejojate jų švara. Nusiplovus rankas būtina jas nusišluostyti, galima patepti rankų maitinamuoju kremu, įtrinant jį nuo pirštų pagalvėlių link riešo, pamasažuojant kiekvieną pirštą, po to delną ir išorinę plaštakos pusę.
Kojų priežiūra. Svarbu ne tik nusiplauti kojas ir nusikarpyti nagus. Pėdų oda nuolat atsinaujina, taigi po plovimo būtina nuolat pašalinti seną ir negyvą pėdų odos sluoksnį, – tokiu būdu sumažinamas nuospaudų ir pūslių pavojus. Susikaupusi tarpupirščiuose negyvų odos ląstelių masė – puiki terpė daugintis mikroorganizmams, nes čia šilta ir drėgna. Tai sukelia nemalonų kvapą, niežulį. Pėdas plauti rekomenduojama drungnu vandeniu, su muilu ar dušo želė, ne trumpiau nei 2-3 minutes. Kempine, kojų dilde ar pemzos gabalėliu reikia pašalinti negyvas ląsteles. Sausesnė ir šiurkštesnė kulnų oda gali būti patrinama pemza. Nuplautas kojas patartina perlieti vėsesniu vandeniu ir kruopščiai nušluostyti. Sausas pėdas jau galima tepti kojų odos maitinamuoju kremu, įtrinant jį nuo pirštų kulkšnies link. Prakaitavimui mažinti galima naudoti įvairius dezodorantus, antiperspirantus ir kremus, bet būtina laikytis tam tikrų saugumo taisyklių: negalima kartu naudoti kremų ir dezodorantų, nes gali atsirasti nepageidaujamų cheminių reakcijų, pažeidžiančių paviršinį odos sluoksnį. Dauguma kosmetikos gaminių, skirtų kojų priežiūrai, pasižymi antimikrobiniu poveikiu.
Taip pat atidžiai prižiūrėkite nagus. Sveiki nagai yra lankstūs ir blizgantys. Nagus būtina kirpti taisyklingai – nenutrumpinti per daug, neiškarpyti kampų, nes į atsiradusią laisvą vietą nagas linkęs įaugti.
Dantys. Sveika burnos ertmė užtikrina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir apsaugo mus nuo daugelio ligų. Burnos higienos mokymas turi tęstis visą gyvenimą – vos išdygus pirmajam dantukui iki gilios senatvės. Labai svarbu vaikus nuo pat mažų dienų mokyti tinkamos asmens burnos ertmės higienos įpročių bei įgūdžių.
Dantų priežiūros pagrindinės taisyklės:
Prieš valydamiesi dantis šepetėliu, pirmiausia specialiu siūlu, kurių gausus pasirinkimas vaistinėse ir parduotuvėse, išvalykite tarpdančius – tai apsaugo nuo akmenų formavimosi ir neleidžia vystytis kariesui, nes pašalinami mikroorganizmai, esantys maisto likučiai. Nenaudokite paprasto siūlo – įsipjausite dantenas.
Dantų šepetėlis turi būti vidutinio kietumo suaugusiam žmogui ir minkštas – vaikui. Labai kieti dantų šepetėliai gali gadinti (braižyti) dantų emalį. Dantų šepetėlį keiskite kas 3 mėnesius, o jei susidėvi, ir dažniau. Niekada jo neskolinkite, kas dažnai pasitaiko vaikų darželiuose, mokyklose.
Dantis būtina valyti 2 kartus per dieną – ryte, vakare. Valykite visus dantų paviršius. Kruopščiai nuvalytas turi būti kiekvienas dantis, tik tada galima išvengti dantų gedimo.
Atsargiai naudokite balinančias dantų pastas, turinčias abrazyvinių (kietų) dalelių, kurios gali pažeisti emalį. Vaikams skiriamos vaikiškos dantų pastos, kurios paprastai yra atskiros pieniniams ir tikriesiems dantims.
Būtinai vieną kartą per metus apsilankykite pas stomatologą ar burnos higienistą.
Mylėkite save!
Informacijos šaltinis:

http://www.vsbprienai.lt/lt/naujienos/1/asmens-higiena

Sveikatos diena
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc. – paveldimumas ir aplinka, o 50 proc. – gyvenimo būdas. Siekiant išsaugoti bei stiprinti mokinių sveikatą šių metų spalio 8 dieną „Ąžuolo“ progimnazijoje buvo organizuojama sveikatos diena, vykdant akciją „Daržovių, vaisių – sulčių degustacija“.
Akcijoje dalyvavo 327, 5 – 8 klasių mokiniai. Nuo pat ryto pilnais krepšiais vaisių, daržovių, prieskoninių žolelių nešini mokiniai skubėjo į technologijų kabinetą. Sulčių spaudimo akcijai mokiniai buvo pasiruošę puikiai, todėl netrukus darbas prasidėjo grupėse. Prie akcijos vykdymo prisijungė visa mokyklos bendruomenė. Turėjome dvi lėtaeiges sulčiaspaudes ir vieną smulkintuvą, kurie pagreitino ir palengvino praktinių užduočių vykdymą. Parengėme 200 degustacijai skirtų mėginėlių – tai buvo sultys, sulčių kokteiliai, daržovių ir vaisių kokteiliai, daržovių piure pagardintos prieskoninėmis žolelėmis. Visus stebino spalvų gamos įvairovė, kvapai. Mokiniai buvo išradingi, gerai nusiteikę.
Ekspozicija parengta mokyklos viešoje erdvėje – vestibiulyje. Koordinatorė paskelbė akcijos pradžią. Degustuoti buvo pasirengę, mokiniai, jų tėvai, mokytojai, mokyklos bendruomenės nariai. Mokiniai pristatė produktus grupėmis. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė parengė specialius kodus, kurių pagalba mokiniai galėjo patikrinti ar degustuotojų spėjimai yra taiklūs. Azarto netrūko, nes vaikai degustavo po kelis produktus. Tėveliams bei mokyklos bendruomenės nariams atpažinti kokteilių sudedamąsias dalis sekėsi sunkiau.
Visuomenės sveikatos biuras įsteigė prizus, kuriais buvo apdovanoti penki mokiniai daugiausia kartų atspėję degustuojamų produktų sudedamąsias dalis.
Sveiko maisto piramidė
2013-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Sveikatingumo metais. Spalis – tai sveika mityba. Siekiant gilinti žinias apie sveiką maistą, didinant mokinių motyvaciją saugoti sveikatą ir ugdytis sveikos gyvensenos gebėjimus „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniai kartu su technologijų mokytojais rengė sveiko maisto piramidę, kuri buvo pristatyta visai mokyklos bendruomenei.
Direktorės įsakymu 2013 m. spalio 7 d. Nr. M-217 “Dėl mokinių dalyvavimo „Sveikatos fiestos“ konkurse – akcijoje“ patvirtinta 5 – 8 klasių mokinių darbo grupė, kuri visą spalio mėnesį domėjosi kaip mokiniai technologijų pamokose ugdo sveikos mitybos įpročius. Mokiniai noriai atlieka praktines užduotis naudodami sveikiausius maisto piramidės rekomenduojamus produktus.
Atlikę daug praktinių užduočių technologijų pamokų metu mokiniai sumanė pagaminti sveiko maisto piramidę ir ją pristatyti mokyklos bendruomenei. Į užduotį noriai įsitraukė visi 5 – 8 klasių mokiniai. Spalio 8 dieną mokiniai atsinešė maisto produktus reikalingus sveiko maisto piramidei parengti. Keletą pamokų šurmuliavo dideli ir maži užpildydami maisto piramidės produktų grupes.
Parengtą piramidę mokiniai pristatė mokyklos bendruomenei. Piramidė sukėlė didelį mokinių bei mokyklos bendruomenės susidomėjimą. Mokinių darbo grupė skatino visus besidominčius sveiku gyvenimo būdu saikingai naudoti piramidės viršūnėje esančius maisto produktais.
Renginio tikslas – raginti žmones rinktis kuo įvairesnį maistą, daugiau kalbėti apie sveiką mitybą.

Kviečia iniciatyva „Švarių rankų šokis 13“

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) iniciatyva šį rudenį, jau antrus metus iš eilės, startuos „Švarių rankų šokis 13″. Šiais metais sukurti šokį kviečiami ne tik darželinukai ir pradinių klasių moksleiviai, bet ir šeimos.
Užkrečiamųjų ligų prevencijai itin svarbi higiena. Per nešvarias rankas plinta įvairios virusinės ir bakterinės infekcijos, galinčios sukelti rimtų pavojų sveikatai. Higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl ULAC ragina ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių ugdytinius bei šeimas lavinti asmens higienos įpročius ir kviečia kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų svarbą – sukurti originalų šokį. Nuolat kartojami ir nuotaikingai atliekami judesiai didina tikimybę, jog vaikai greičiau įsisavins informaciją ir jos greitai neužmirš.
Originaliausio šokio kūrėjų laukia prizai!
Iniciatyva „Švarių rankų šokis“ skirta ugdyti teisingus vaikų rankų higienos įpročius ir į rankų plovimo procesą pažvelgti linksmai.
Taisyklės ugdymo įstaigoms:
- Kartu su grupės draugais sukurkite iki 1 min. trukmės šokį, kuriame atsispindėtų rekomenduojami rankų plovimo judesiai. Juos rasite žemiau.
- Šokį kokybiškai nufilmuokite.
- Įrašą įkelkite į interneto svetainę youtube.com ir pavadinkite jį „Švarių rankų šokis 13″
- Užpildykite registracijos formą (laisva), nurodykite savo grupę, mokytojo/auklėtojo vardą, pavardę, įstaigos pavadinimą, miestą, el. paštą, pridėkite vaizdo įrašo nuorodą, ir ją atsiųskite el. paštu sokis@ulac.lt iki š. m. spalio 30 dienos.
Taisyklės šeimai:
- Kartu su šeima sukurkite iki 1 min. trukmės šokį, kuriame atsispindėtų rekomenduojami rankų plovimo judesiai. Juos rasite žemiau.
- Šokį kokybiškai nufilmuokite.
- Įrašą įkelkite į interneto svetainę youtube.com ir pavadinkite jį „Švarių rankų šokis 13″
- Užpildykite registracijos formą (laisva), nurodykite savo miestą, el. paštą, pridėkite vaizdo įrašo nuorodą, ir ją atsiųskite el. paštu sokis@ulac.lt iki š. m. spalio 30 dienos.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt

UŽDUOČIŲ KNYGUTĖS „MITYBA“ PILDYMAS
Šių metų kovo mėnesį, Prienų r. savivaldybės „Ąžuolo“ progimnazijos trečiokai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Reda Žaromskyte pildė užduočių knygutę „Mityba“.
Trečiokai pildydami mitybos knygeles prisiminė kaip reikėtų tinkamai pasirinkti maistą, ką reikėtų vartoti kasdien, o ką labai retai. Kad mokiniai savo žinias užtvirtintų specialistė Reda parengė trumpą testą ir uždavė praktinę užduotį – nupiešti savo rytdienos pietų pasirinkimą. Tinkamiausio pietų pasirinkimo bei tvarkingiausios knygelės autorius buvo apdovanotas prizu.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Reda Žaromskytė

PASKAITA ,,TABAKO ĮTAKA SVEIKATAI“

Vasario mėnesį „Ąžuolo“ progimnazijos 6, 7, 8 klasių mokiniams visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Reda Žaromskytė skaitė paskaitas apie tabako poveikį žmogaus organizmui.
Paskaitų metu mokiniai buvo supažindinti su cigaretės gaminimo procesu. Aptartos kenksmingos ir kancerogeninį poveikį turinčios medžiagos, kurios įeina į cigaretės sudėtį. Priemonių pagalba buvo pademonstruotas neigiamas tabako poveikis žmogaus organizmui.

Reda Žaromskytė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

TAVO PASIRINKIMAS

Šių metų vasario mėnesį Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje, penktų, šeštų, aštuntų klasių moksleiviams buvo skaitoma paskaita „Mobiliųjų telefonų įtaka sveikatai“, kurią skaitė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė. Mokiniai paskaitos metu galėjo sužinoti kokią įtaką jų organizmui daro mobiliojo telefono skleidžiamos elektromagnetinės bangos. Buvo pateiktos rekomendacijos kaip sumažinti jų daromą poveikį ir ką reikėtų žinoti prieš įsigyjant naują mobilųjį telefoną.
Septintų – aštuntų klasių moksleiviai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste žiūrėjo, bei aptarė filmą „Tavo pasirinkimas“. Mokiniai žiūrėdami filmą apie psichotropines medžiagas galėjo patys pasirinkti personažo Gyčio veiksmus, kaip jis leidžia savo laisvalaikį (eina į vakarėlį ar leidžia vakarą su drauge), vakarėlio metu vartoja alkoholį ar ne, rūko marihuaną ar ne. Filmas labai aiškiai parodo, kad mes visi kiekvienoje situacijoje turime pasirinkimus ir nuo mūsų pačių priklauso, kuriuo keliu norime eiti.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Reda Žaromskytė

Gruodžio 12 d. po 6 pamokų 6b klasės mokiniai su klasės auklėtoja Rasele Pikalavičiene ir visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Reda Žaromskyte aplankė priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę „Sugrįžimas“.
Apsilankymo metu mus priėmė socialinis darbuotojas, kuris papasakojo apie bendruomenės veiklą bei priklausomybes. Savo patirtimi dalijosi vienas iš reabilitacijos bendruomenės narių, kuris mokiniams pasakojo kaip pradėjo vartoti narkotikus ir kaip viską praradęs atsidūrė šioje bendruomenėje.
Apsilankymas buvo labai naudingas mokiniams, kurie susipažino su psichotropinių medžiagų vartojimo žala ir galėjo atvirai bendrauti su ten besigydančiu žmogumi.
Norėtume padėkoti Saulės Kulvinskaitės, Lauryno Deltuvos, Dianos Angulovos, Gretos Mikoliūnaitės ir Paulinos Ignatavičiūtės šeimoms už paaukotus pinigėlius besigydantiems reabilitacijos cente „Sugrįžimas“.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Reda Žaromskytė

Šių metų spalio 18 d. Prienų rajono savivaldybės „Ąžuolo“ progimnazijoje buvo skaitomos paskaitos tema „Alkoholio, rūkymo, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmės“. Paskaitas skaitys socialinių mokslų dr. Šarūnas Klizas, Lietuvos kūno kultūros akademijos, sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros lektorius. Paskaitos bus skirtos 7 – 8 klasių mokiniams.

Šių paskaitų metu siekiama, kad jaunuoliai susimąstytų ir nepasiduotų jaunatviškoms pagundoms pradėti vartoti psichoaktyvias medžiagas, kurios sukelia organizme negrįžtamus pažeidimus. Taip pat siekiama, kad kuo daugiau jaunų žmonių išmoktų sudrausminti tuos, kurie siūlo išbandyti vieną ar kitą psichoaktyvią medžiagą.
Mūsų jaunimui didelės įtakos turi šių dienų visuomeninės informacinės priemonės bei suaugusiųjų žmonių gyvenimo būdas, nes alkoholis ir rūkymas tapę tarsi kultūros dalimi. Todėl itin svarbu jaunimą įtikinti, kad anksti pradėję vartoti psichoaktyvias medžiagas, pablogins gyvenimo kokybę bei atsiras pavojus prarasti siekiamus tikslus.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Reda Žaromskytė